Po sėkmingų eksperimentų su ispanų ir norvegų kalbomis, įkvėpta savo ankstesnių patirčių, Agnė Kuncaitė nusprendė tęsti savo kalbų mokymosi kelionę. Šį kartą ji pasirinko rusų kalbą – kalbą, kuri, nors ir visai nemokėta, buvo ne kartą girdėta savo gimtajame Vilniuje. Agnė sau skyrė dar vieną iššūkį: išmokti rusų kalbos pagrindus per 10 valandų ir išbandyti įgytas žinias Sankt Peterburge.
Pasiruošusi naujam išbandymui, Agnė nusprendė, kad rusų kalba taps kita jos eksperimento dalimi. Ji ėmėsi intensyvaus mokymosi, taikė tą patį metodą - kelionės planas, frazių ir žodžių mokymasis ir visko kartojimas. Dešimt valandų prabėgo greitai, kaip Agnė dalinasi, įgijo pasitikėjimo, kad pakaks drąsos ir atvirumo atidaryti dar vienas kultūros duris.
Atvykusi į Sankt Peterburgo oro uostą, ji netruko patirti pirmąjį tikrąjį išbandymą. Prie pinigų keitimo punkto prie jos prieėjo vaikinas, Ivanas, kuris prisistatė kaip oro uosto darbuotojas ir muzikantas. Ivanas pasiūlė savo draugiją ir pagalbą, pasiūlė kitą dieną, turėdamas laisvadienį, aprodyti miestą. Šalia stovėjęs turkas iš Stambulo, girdėjęs jų pokalbį, taip pat panoro prisijungti prie ekskursijos. Kaip ir Agnė, jis mokėsi rusų kalbos ir norėjo praktikos.
Kelionė Sankt Peterburge virto tiesiog neįkainojama patirtimi. Agnė su naujais draugais tyrinėjo miestą, dainavo, bendravo rusų kalba. Nors kartais teko susidurti su nesusipratimais, Ivano pagalba padėjo lengviau įveikti bendravimo sunkumus. Sankt Peterburgo gatvės, įžymios vietos ir gyventojų šiltumas suteikė galimybę ne tik praktikuoti kalbą, bet ir gilintis į rusų kultūrą.
Ši kelionė įrodė, kad rusų kalba – ne išimtis, o dar vienas įmanomas iššūkis Agnei. Nors iš pradžių rusų kalba atrodė sudėtinga, draugiškų žmonių pagalba, atvirumas naujoms patirtims ir noras mokytis padėjo jai ne tik susikalbėti, bet ir turiningai praleisti laiką. Tai buvo dar vienas svarbus žingsnis kalbų mokymosi eksperimente, parodantis, kad su teisingu požiūriu ir drąsa galima įveikti bet kokią kliūtį.